Ieškoti

Mokslas prie kavos puodelio

Ar piliulė gali tave padaryti protingą?


Teksto autorius Matas Vitkauskas


“Nikotinas - geriausias kognityvinis stimuliantas, turintis blogiausią pristatymo sistemą.” - yra pasakęs Yale-NUS koledžo profesorius Janas Gruberis, paklaustas apie nikotino potencialą kognityvinio gerinimo srityje.

Paulas Philipsas yra išskirtinė figūra profesionalių pokerio žaidėjų minioje. Jis jau buvo milijonierius, kai pradėjo žaisti pokerį vėlyvaisiais 90-aisiais. Philipsas buvo IT technologijų ekspertas, padėjęs sukurti internetinį portalą go2net ir sugebėjęs pasinaudoti Dot Com 2000-ųjų burbulu laiku parduodamas savo akcijas. Pokerio turnyruose Philipsą neretai galima pastebėti sėdintį prie pokerio stalo, apsirengusį vintažiniais marškiniais, išmargintais beprotiškais geometriniais raštais. Vieną savaitę jo plaukai nudažyti ryškiai oranžine spalva, kitą jis jau vaikšto sidabriniais plaukais. Greičiausiai labiausiai išskirtinis Paulo Philipso bruožas - jo nesigėdijimas atvirai kalbėti apie jo patirtis su kognityviniais stimuliantais pokerio turnyruose. Philipsas prisipažįsta, kad norėdamas susikaupti ilgesniam laikui pokerio metu, jis neretai išgeria Aderolio ar Provigil (dar žinomo Modafinilio pavadinimu). Dėl nesuprantamos priežasties kognityviniai stimuliantai pokeryje yra leidžiami, o šachmatuose ne.

1 iliustracija: Paulas Phillipsas

Aderolis, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromo (angl. “attention deficit/ hyperactivity disorder, ADHD” ) medikamentas, ir Modafinilis, vaistas, naudojamas gydyti narkolepsiją, šiuo metu yra bene visuomenei žinomiausi kognityviniai stimuliantai. Gydytojų išrašomi stimuliantai tokie kaip Ritalinas, Aderolis ar Modafinilis yra neretai ne pagal paskirtį naudojami universiteto studentų egzaminų sesijos metu. Epidemiologai teigia, kad nuo 5 proc. iki 15 proc. universiteto studentų yra vartoję kognityvinius stimuliantus, norėdami pagerinti savo akademinius pasiekimus (40 proc. teigia mėginę vieną arba du kartus) [1]. Kai kurie epidemiologai yra įsitikinę, kad opiatų epidemija, siaučianti JAV, greitai bus pakeista ne pagal paskirtį naudojamų stimuliantų epidemija [2]. Tiesa, svarbu pabrėžti, kad tiesioginės mirtys nuo kognityvinių stimuliantų yra žymiai retesnės nei nuo fentanilio ar heroino.


Kognityvinių stimuliantų vartojimas protinį darbą atliekančių žmonių tarpe nėra naujiena. Empirizmo tėvas Francis Bakonas (angl. Francis Bacon) buvo išragavęs viską - nuo tabako iki šafrano - siekdamas pagerinti savo smegenų funkcionavimą. Onorė de Balzakas, žymus Prancūzų realizmo literatūros pradininkas, mėgdavo gerti po 50 (!) puodelių kavos per dieną ir kavą vadino savo “brangiuoju eliksyru”, kuris padėdavo jam lengviau dėlioti mintis. Egzistencializmo filosofas Žanas-Polis Sartras praktiškai dieną naktį rūkė vieną cigaretę po kitos bei retkarčiais nurydavo po tabletę amfetamino, rašydamas savo įžymiąją “Dialektinio mąstymo kritiką” (angl. “Critique of dialectical reason”). Naturalu, kad iškyla klausimas - ar šios medžiagos gali tave paversti genijumi? Ar kognityviniai stimuliantai, tokie kaip Modafinilis, gali būti inkorporuoti į mūsų kasdieninį gyvenimą? Ar jos yra saugios? Kokie etiniai klausimai kyla legalizavus “kosmetinę neurologiją”?


Tikiuosi, kad šios savaitės straipsnis atsakys į pastaruosius klausimus. Galbūt ir nesu kažkoks labai autoritetingas šaltinis kognityvinių stimuliantų klausimais, bet manau, kad nesunkiai galiu paaiškinti keletą dažnų nesusipratimų, kurie yra apipynę šias farmakologines medžiagas. “Kognityviniai stimuliantai” yra apibrėžiami kaip medžiagos, galinčios pagerinti sveikų suaugusiųjų asmenų kognityvines funkcijas - sustiprinti atmintį, motyvaciją ir susikaupimą. Žinoma, šiame straipsnyje išdėstyta tik mano asmeninė nuomonė, kurios nereikėtų prilyginti medicininei rekomendacijai.

Medicinos literatūroje apie kognityvinius stimuliantus nėra daug medžiagos. Iš dalies todėl, kad farmakologinis stimuliavimas (angl. Pharmacological enhancement) tiesiogiai prieštarauja medicininiam principui “nedaryk pacientui žalos” (angl. First do no harm). Šis principas atsirado dėl Viktorijos laikų šarlatanizmo, kai nemokyti medicinos ekspertai pardavinėdavo meilės ar grožio eliksyrus, turinčius, tarkim, gyvačių taukų. Šiuolaikinė medicina nori išvengti tokio nepatvirtinto šarlatanizmo ir tam geriausias “priešnuodis” yra leidimas gydyti tik tada, kai pacientas negaluoja. Toks principas leidžia išvengti nesibaigiančio gydymo ir galimai turi mažiau potencialo gydymo priemones panaudoti blogais tikslais. Dėl šios priežasties medicininėje literatūroje ganėtinai sunku rasti tyrimų, kuriais siekiama nustatyti kognityvinių stimuliantų poveikį sveikiems suaugusiesiems.


Mūsų visuomenėje egzistuoja tik viena organizacija, kuriai leidžiama daryti tyrimus, prieštaraujančius “nedaryk pacientui žalos” dogmai - tai kariuomenė. Mąstoma čia yra paprastai - rizika būti nušautam ar sužeistam karo lauke yra svari priežastis, leidžianti medicinai “patobulinti” karius taip, kad jie išgvengtų mirties. DARPA (angl. Defence Advanced Research Projects Agency, liet. Pažangių gynybos tyrimo projektų agentūra) yra JAV tyrimų ir vystymo centras, kuriantis naujausias technologijas JAV armijai. 2004 metais DARPA pradėjo “Metabolinio dominavimo” (angl. “Metabolic Dominance”), dar vadinamo “Maksimalaus kario efektyvumo” projektą, siekiantį parengti karius, praktiškai neturinčius normaliems žmonėms būdingų poreikių [2]. Milijonai JAV mokesčių mokėtojų pinigų buvo išleisti, siekiant parengti JAV karius, galinčius mažiau miegoti, greičiau atsigaunančius po įvairių fizinių pratimų ir sugebančius išlaikyti budrumą karo zonose net ilgų ir nuobodžių misijų metu. JAV kariuomėnės oro pajėgose buvo bandomas amfetaminas Deksedrinas ir Modafinilis. Vadinamosios “Go-piliulės” (angl. Go-pills) neretai buvo dalinamos JAV pilotams prieš misijas Afganistane 2003-aisiais metais. Šie pilotai savo B-2 bombonešius turėdavo pilotuoti kartais net ilgiau nei 24 valandas, tad “Go-piliulės” jiems tikrai pravertė. Mano didžiai nuostabai, net ir tokia drakonišką narkotikų politiką turinti valstybė kaip Singapūras, neseniai testavo savo pilotų veiksnumą, pavartojus Modafinilio [3].


Aš išskirčiau 4 pagrindines kognityvinių stimuliantų grupes: amfetaminai (ADHD medikamentai), racetamai (atmintis), eugeroikai (prieš miegą) ir visi kiti, kuriuos mes visuomenėje vartojame tarsi papildus (kofeinas, nikotinas). Dauguma amfetaminų, vartojamų kaip kognityviniai stimuliantai, yra ADHD ir narkolepsijos medikamentai, tokie kaip Ritalinas ar Aderolis. Bene žinomiausio “mokymosi narkotiko” Aderolio poveikis pasireiškia euforijos jausmu, seksualinio potraukio padidėjimu, padidėjusiu budrumu ir pagerėjusiu gebėjimu susikaupti. Ilgalaikio Aderolio vartojimo šalutinis efektas yra insomnija, išdžiūvusi burna, apetito ir svorio praradimas. Bendrai kalbant, amfetaminų veikimo principas yra pagrįstas neuromoduliatoriaus norepinefrino ir dopamino lygio pakėlimu. Tai yra pasiekiama keičiant neuromediatorių receptorių veikimo principą - vietoj to, kad šie dopaminą ir epinefriną “perneštų” iš sinapsės (tarpo tarp neuronų) į neuroną, jie pradeda veikti iš neurono į sinapsę.


Amfetaminai kognityviniai stimuliantai greičiausiai turi tik menką naudą, sprendžiant kompleksines sunkų intelektualinį darbą atliekančių asmenų problemas. Vienas iš mitų, kuriais Aderolis yra apipintas, yra tai, kad pavartojęs šį vaistą, tu patapsi Einšteinu, ir į tavo galvą ateis šimtas originalių idėjų. Tai nėra tiesa. Pavyzdžiui, Aderolis tau niekaip nepadės sugalvoti naujos idėjos ar tavo esė struktūros. Kita vertus, Aderolis gali padėti tau baigti jau turimą esė juodraštį, jei jau esi suplanavęs esė, prieš ją rašydamas.

2 iliustracija: Aderolio piliulė

Antra kognityvinių stimuliantų grupė, apie kurią noriu pakalbėti, yra racetamai. Racetamai yra molekulių grupė, kuriuos farmacijos kompanijos dažniausiai reklamuoja kaip vaistus nuo ADHD senoliams, raumenų spazmų (myoclonus epilepsija) ar įvairių tipų traukulių. Realybė yra tokia, kad daugiausiai šių racetamų parduodama ne dėl vaistinės paskirties, bet kaip kognityvinių stimuliantų. Šios grupės “roko-žvaigždė” yra vaistas Piracetamas. Įdomus faktas apie Piracetamą yra tai, kad žodis “nutropikas” (angl. nootropic) buvo sukurtas apibūdinti būtent šį vaistą - tai yra grupė kognityvinių stimuliantų, kurie neturi didelių šalutinių efektų. Piracetamo veikimo principas vis dar nėra aiškus. Viena iš teorijų yra tai, kad neuroninė funkcija yra sustiprinama dėl padidėjusio membranos praleidžiamumo, kuris dažniausiai suprastėja senyvose smegenyse, ir todėl padidėja mitochondrinis aktyvumas. Ši hipotezė reikštų, kad racetamai turėtų turėti mažesnį poveikį jauniems žmonėms. Keletas tyrimų ne senyvo amžiaus korespondentų grupėse pademonstravo pagerėjusią atmintį [4] [5], tačiau didesnės apimties klinikiniu tyrimu tai buvo paneigta [6].


Trečioji kognityvinių stimuliantų klasė yra eugeroikai, tai budrumą skatinantys vaistai. Oficialiai šie vaistai yra naudojami įvairiems miego sutrikimams ir ADHD gydyti. Skirtingų šalių armijos šią vaistų grupę tiria net ir dabar, mat eugeroikai nesukuria euforijos jausmo, kas juos padaro mažiau priklausomybę keliančiais vaistais (kitaip, nei amfetaminai). Čia “roko žvaigždė” vaistas Modafinilis. Modafinilis pirmą kartą susintetintas prancūzų neurofarmakologo Michel Jouvet, tad nenuostabu, kad šis eugeroikas buvo išdalintas prancūzų karinių oro pajėgų užsieniečių legionui (angl. Foreign Legion) ir pėstininkų batalionams pirmąjame Persijos įlankos kare (angl. 1st Gulf War). Modafinilio poveikis apibūdinamas sustiprėjusiu budrumu, motyvacija ir koncentracija. Modafinilis keičia dopamino lygius selektyviai blokuodamas dopamino transportavimo baltymą (angl. Dopamine transport (DAT)). Įdomu tai, kad tai yra tas pats receptorius, kurį antagonizuoja kokainas. Kai Modafinilis pasiekia mūsų smegenis, dėl blokuojamo DAT dopaminas nėra transportuojamas iš sinapsės (tarpo tarp neuronų) ir dėl to dopamino lygis pakyla. Įdomu tai, kad kol kas nėra aišku, kodėl modafinilis nesukuria euforijos jausmo kaip, pavyzdžiui, kokainas.


Ketvirta grupė kognityvinių stimuliantų yra medžiagos, kurios nepatenka į pirmąsias 3 grupes. Šioje pastraipoje aš daugiausiai kalbėsiu apie kofeiną ir nikotiną. Kofeinas yra bene visuomenėje labiausiai vartojamas kognityvinis stimuliantas. Trumpai tariant, tik išgėrus kavos, kofeinas gal ir pagerina žmogaus kognityvines funkcijas, bet prie šios medžiagos yra greitai priprantama ir protinė veikla be kofeino pasidaro sudėtinga. Manau, kad dauguma skaitytojų yra pajutę, kaip sunku ryte susikaupti be įprasto rytinio kavos puodelio. Kofeino veikimo principas yra adenozino receptorių A1 ir A2A blokavimas. Dėl šių receptorių antagonizavimo mūsų organizmuose trims ar keturioms valandoms padidėja kraujo spaudimas, sustiprėja budrumas ir įkvėpimų greitis [7]. O štai nikotinas veikia acetilcholino receptorius. Nikotinas sukelia raumenų atsipalaidavimą, padidėjusį širdies ritmą ir padidėjusį kūno išskyrų kiekį. Be abejonės, rūkymas turi milžiniškų neigiamų efektų (gali išsivystyti vėžys, o ir ilgalaikėje perspektyvoje suprastėti smegenų veikla), tad pripratimas prie nikotino taip pat reiškia, kad rūkaliams neparūkius, jų kognityvinės funkcijos veikia prasčiau. Vis tik yra įrodymų, kad nikotinas suteikia kognityvinės naudos, kuri leidžia mokslininkams spekuliuoti, jog tai yra viena iš priklausomybę nuo cigarečių sukeliančių priežasčių [8].


Prasminga šią diskusiją apie kognityvinių stimuliantų grupes būtų užbaigti, pakalbant apie skirtingų stimuliantų vartojimą kartu (angliškai vadinamą “stacking”). Kelių kognityvinių stimuliantų vartojimas kartu galimai sukuria sinerginius efektus, kurie nepasireiškia vaistus vartojant atskirai. Kitaip tariant, Modafinilio ir nikotino vartojimas kartu gali sukelti nenumatytą sinerginį poveikį - žymiai labiau gerinantį atmintį ar susikaupimą. Internete egzistuoja daugybė neformalių Reddito forumų, kuriuose kalbama apie skirtingas šių vaistų kombinacijas. Klinikinėje terpėje yra įrodymų, teigiančių, kad piracetamas sukelia žymiai didesnį efektą atminčiai, kai yra vartojamas kartu su cholinu [9]. Kitas “stacking” sinergijos pavyzdys yra nikotinas ir kokainas [10]. Deja, bet rasti naujų vaistų kombinacijų, kurios sinergiškai būtų ypač efektyvios, yra sunku. Kombinacijų erdvė, kurią reikia išanalizuoti, yra milžiniška, legaliai paaiškinti tokius tyrimus yra ganėtinai sudėtinga, o ir tokių vaistų reklamavimas neturi galimybės pritraukti didelės vartotojų grupės. Kas gi be azartiškųjų “biohakerių” ar carpe diem studentų nuspręstų išbandyti šiuos vaistus? Tai tikrai nėra pagrindinė farmacijos kompanijų vartotojų bazė… Ir vis tik, mano nuomone, tai yra labai įdomi tyrimų sritis, nes skirtingų kognityvinių stimuliantų kombinavimas gali atnešti žymiai didesnę kognityvinę naudą nei pavienis šių medžiagų vartojimas. Ypač įdomu yra išbandyti skirtingų nutropikų (kognityvinių stimuliantų, turinčių minimalius pašalinius efektus) kombinavimą dėl jų saugaus farmakologinio profilio. Tikiuosi, kad mano bakalauro darbo pagrindinė tema bus sistemos, naudojančios Drosophila melanogaster muses, kūrimas, leisiantis ateityje ieškoti sinergijos tarp skirtingų atminties kognityvinių medžiagų. Musių naudojimas tokiame eksperimente galimai leistų vėliau testuoti didžiules skirtingų medžiagų bibliotekas industriniame lygmenyje (logika čia yra tokia: musės pigios, o žuvys, pelytės ar beždžionės - ne).


3 iliustracija: Drosophila melanogaster musė

Pakalbėkime apie šios idėjos etiškumą. Sąvoka “kosmetinė neurologija” pirmą kartą buvo pavartota 2004-aisiais metais Pensilvanijos Universiteto neurologo Anjan Chatterjee. Chatterjee teigia, kad vaistų naudojimas, siekiant sustiprinti mūsų kognityvines funkcijas, galiausiai bus tokia socialiai priimtina praktika kaip ir kosmetinė chirurgija. Pagalvokite apie tai - kosmetinė chirurgija juk irgi žeidžia “nedaryk pacientui žalos” principą, kurį taip pat pažeistų kognityvinis savęs tobulinimas...? Juk Kim Kardashian gali gultis po savo mėgiamo kosmetikos chirurgo skalpeliu vien dėl to, kad ji nori pasigražinti savo kūną, ir mes kaip visuomenė gerbiame tokį jos sprendimą. Farmakologinio savęs tobulinimo proponentai teigia, kad panašiai turėtume elgtis ir su “kosmetine neurologija”.


Aš asmeniškai manau, kad mūsų visuomenėje turėtų tapti ir socialiai ir juridiškai priimtina naudoti kognityvinius stimuliantus. Keletas priežasčių, kodėl. Visų pirma, ar tai saugu? Taip. Visuomenė mums leidžia į savo organizmus krauti žymiai labiau neurotoksiškas medžiagas, tokias kaip alkoholis, tai kodėl gi nėra leistina vartoti medžiagas, kurioms nėra priskiriamų mirčių statistikos (pvz., įvairių “nutropikų”, tokių kaip Modafinilis ar Piracetamas). Žinoma, aš neadvokatauju už tai, kad mes grįžtume į 60-ųjų Rytų Vokietiją ir leistume žmonėms vartoti po 3 amfetamino tabletes, norint iškęsti naktinę pamainą… Amfetaminai turi daugybę neurotoksiškų efektų ir yra įvairių psichozių sukėlėjai. Mano nuomone, turėtų būti lengviau gauti kognityvinių stimuliantų, kurie atrodo saugūs, kaip dauguma “nutropikų”. Arba bent jau turėtų būti suteiktos geresnės galimybės studijuoti šias medžiagas moksliniais tyrimais, neapkraunant jų milijonu biurokratinių užkardų…


Gerai, net jei šie vaistai yra pakankamai saugūs vartoti kasdien, ar tai turėtų tapti socialiai priimtina? Ar naujų kognityvinių vaistų vartojimas nesukeltų dar didesnio turtingųjų pranašumo prieš mažiau pasiturinčius mūsų intensyvioje kapitalistinėje visuomenėje? Na, mano nuomone, distopiniai scenarijai, piešiami diskusijose apie kognityvinius stimuliantus, man labiau panašūs į privačių mokyklų draudimą nei į argumentą prieš modafinilio išgėrimą su puodeliu kavos ryte… Aš suprantu, kad pasaulyje egzistuoja begalės nelygybių, bet labai abejoju, ar kognityviniai stimuliantai pataptų būtent tuo paskutiniu lašu, absoliučiai įtvirtinančiu buržuazijos dominavimą visuomenėje. Atminkite, kad medžiagos, apie kurias mes kalbame, nepavers jas vartojančiais Einšteinais. Kognityvinių stimuliantų vartojimo normalizavimas (pvz., Modafinilio) viso labo leistų pavargusiems universiteto studentams pabaigti tą paskutinįjį juodraštį kiek lengviau, nei rūkant vieną cigaretę po kitos ar geriant pavojingus kiekius kavos.


Sunku spekuliuoti, ar farmakologinis savęs tobulinimas kognityviniais stimuliantais bus normalizuotas greitu metu. Viena yra nepaneigiama - paklausa tam egzistuoja. Nuo ištisų senstančių populiacijų, kurios nenorės prarasti atminties, iki sesijos metu triūsiančių universitetų studentų. Nuo skrupulingų programinės įrangos kūrėjų iki niekada nemiegančių finansininkų.


Tolimesniam skaitymui:

  1. https://www-bmj-com.libproxy1.nus.edu.sg/content/351/bmj.h4829

  2. https://neurosciencenews.com/the-race-to-the-top-the-use-of-smart-drugs-to-excel-in-academia-and-in-the-professional-world-1060/

  3. https://www.newyorker.com/magazine/2009/04/27/brain-gain

Šaltiniai:

  1. https://psycnet.apa.org/record/2011-18633-001

  2. https://www.wired.com/2004/02/darpa-offers-no-food-for-thought /

  3. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/31023409/

  4. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/826948/

  5. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/116285/

  6. https://clinicaltrials.gov/ct2/show/NCT00567060

  7. https://www1.udel.edu/chem/C465/senior/fall00/Caffeine/Physiological.htm

  8. https://www.psychologytoday.com/us/blog/where-science-meets-the-steps/201805/will-adderall-be-the-new-opioid-crisis

  9. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6018192/

  10. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/7301036/

  11. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/11044890/


Iliustracijų šaltiniai:


Viršelio iliustracija adaptuota iš: https://twitter.com/bmcclendon/status/1124310131926347776

1 iliustracija: https://www.cardplayer.com/poker-players/1155-paul-phillips

2 iliustracija: https://www.additudemag.com/medication/adderall-xr/

3 iliustracija: https://andor.oxinst.com/learning/view/article/advantages-of-using-drosophila-melanogaster-as-a-model-organism