Ieškoti

Mokslas prie kavos puodelio

Greitai veikianti depresijos epigenetikos terapija

Jau keturias savaites rašau apie depresijos tyrimus, tad tikiuosi, kad mano skaitytojai daugiau ar mažiau supranta apie du pagrindinius iššūkius, kuriuos šiais tyrimais siekiama įveikti. Pirmasis iššūkis yra tai, kad tik 50 procentų depresija sergančių pacientų simptomai pagerėja naudojant įprastus antidepresantus, tokius kaip Prozakas (angl. Prozac). Antrasis iššūkis yra tai, kad antidepresantai veikia ganėtinai lėtai. Antidepresantų efektui pasireikšti paprastai reikia nuo keturių iki penkių savaičių laiko, todėl pacientai ilgiau kenčia ir neretai praranda pasitikėjimą gydymo metodologija ir per tą laiką kai kuriais atvejais patiria dar stipresnį depresijos simptomų paūmėjimą. Ankstesniuose savo straipsniuose pristačiau naujos kartos antidepresantus ketaminą ir psilocibiną, padedančius įveikti būtent šiuos du iššūkius.


Paskutiniame šios serijos straipsnyje noriu pakalbėti apie ateities” kartos antidepresantus. San Paulo universiteto Brazilijoje mokslininkai teigia, kad ateities” kartos antidepresantai gali būti greitai veikiantys epigenetiniai vaistai, kurie gali ištrinti” streso pasekmes mūsų organizmuose [1].


Pirmiausiai svarbu paaiškinti raktinius žodžius ir mokslinį kontekstą, padedantį suprasti, ką iš tiesų nuveikė brazilai mokslininkai. Epigenetika (žr. iliustraciją 1) yra genetinių mokslų atšaka, tirianti, kaip elgsena ir aplinka veikia paveldimus bruožus, nekeisdamos mūsų DNR [2]. Iš sen. graikų kalbos kilęs priešdėlis epi” reiškia ant” arba apie”, todėl galima galvoti apie epigenetikos mokslą, kaip mokslą, tiriantį tai, kas yra ant” ar apie” mūsų genetinį kodą. Kartais mūsų organizmai kai kuriuos genus stengiasi išjungti”. Šito yra pasiekiama naudojant epigenetinius moduliatorius įvairius cheminius junginius, kontroliuojančius ląstelinius baltymų mechanizmus, reikalingus norint iššifruoti” mūsų genus.

Iliustracija 1: Epigenetika

Kitas kontekstui svarbus faktas yra tai, kad stresas sukelia depresijos epizodus. Mokslininkai yra pastebėję, kad stresas taip pat padidina kai kurių epigenetinių moduliatorių skaičių mūsų smegenyse. Dauguma šių moduliatorių yra susiję su genais, asociajuojamais su neuroplastiškumu smegenų gebėjimu kisti. Vienas epigenetinis moduliatorius yra randamas dažniau nei kiti. Šis moduliatorius vadinamas DNR metilinimu (angl. DNA methylation). Pagrindinė DNR metilinimo paskirtis yra išjungti” genus, neleidžiančius ląstelių kompleksams, skaitantiems šiuos genus, pasiekti DNR.


Taigi, apibendrinkime. Depresiją sukeliantis stresas priverčia mūsų smegenis išjungti” neuroplastiškumo genus, naudodamasis epigenetiniais modulatoriais, tokiais kaip DNR metilinimas. Tai yra viskas, ką jums reikia žinoti, norint suprasti ateities” kartos antidepresantų veikimo principą.


Taigi, ką būtent atrado mokslininkai iš San Paulo? Trumpai tariant brazilų mokslininkai sukėlė laboratorinėms pelėms daug streso, priversdami jas pasijusti beviltiškai, o tuomet joms suleido vaistų, neleidžiančių veikti DNR metilinimui [3]. Labiau techniškai būtų galima paaiškinti tai, kad vaistai tėra fermento, katalizuojančio DNR metilinimo veikimo principą, inhibitoriai. Norėdami suprasti, kurių būtent genų DNR metilinimas yra sustabdomas vaistais, mokslininkai pasirinko analizuoti genus, kurie vaistais buvo vėl suaktyvinti hipokampe ar prefrontalinėje žievėje. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad DNR metilinimo sustabdymas sumažino pelių nusivylimą jos ilgiau nepasiduodavo plaukimo testo metu, kai joms reikėjo plaukti kaip įmanoma ilgiau (žr. iliustraciją nr. 2). O poveikis buvo taip pat labai greitas statistiškai įtikinami rezultatai buvo aptikti po valandos suleidus vaistus. Šis efektas, anot mokslininkų, pasireiškė dėl to, kad už neuroplastiškumą atsakingi genai buvo vėl suaktyvinti vaistais.


Iliustracija 2: Priverstinio plaukimo testas (angl. Forced Swim Test (FST)

Dideliam džiaugsmui yra dar šiek tiek per anksti. Tokio tipo antidepresantai bus dar ilgai tobulinami laboratorijose. Pagrindinė priežastis yra tai, kad epigenetiniai vaistai nėra pakankamai išrankūs”. Turiu omeny tai, kad DNR metilinimą moduliuojantys vaistai gali pakeisti ir epigenetinius mechanizmus, susijusius su genais, kurių mes keisti nenorime. Vienas iš vaistų, naudotų šiame tyrime, yra patvirtintas vėžio vaistas, gydantis smegenų gliomas (specifinio tipo smegenų auglius [4]). Vėžio vaistų paskirtis yra nužudyti” visas įmanomas ląsteles tose vietose, kur šis vaistas yra suleidžiamas, siekiant sustabdyti besidauginančių vėžio ląstelių plitimą. Šitaip veikiantys vaistai, kardinaliai kovojantys su viskuo, kas pasitaiko jų kelyje, dar tikrai nėra leistini naudoti mūsų gležnoms ir jautrioms smegenims kovojant su depresija.


Kita vertus, šis mokslinis tyrimas parodo, kad po kelių dešimtmečių tobulinimo epigenetiniai moduliatoriai gali būti naudojami kaip ateities” kartos antidepresantai. Mano asmenine nuomone, šiuo metu mes daugiausiai dėmesio turėtume skirti dabar egzistuojančių terapijų pritaikymui ir standartizavimui. Šiuo atveju kalbu apie ketamino ir psichodelines terapijas. Tuo pačiu gali būti, kad tam tikrais specifiniais psichiatrinių susirgimų atvejais epigenetiniai antidepresantai gali būti naudingi.


Šiuo straipsniu pabaigiu publikacijų seriją apie depresijos tyrimus. Viliuosi, kad juos atidžiai skaitę skaitytojai (ir aš tikiu, kad jūs tikrai egzistuojate!!!) dabar supranta, jog depresijos tyrimai yra sparčiai besivystanti tyrimų sritis. Beveik kas antrą savaitę yra publikuojami nauji atradimai. Už šių mokslinių tyrimų stovi privačiai finansuojamos ir valstybinės organizacijos, bandančios padėti 264 milijonams žmonių [5], sergančių depresija. Aš tikiu, kad būtent šie depresijos tyrimai padės milijonams žmonių pasiekti remisiją naujai išrastais antidepresantiniais metodais.


Straipsnį INA vardu parengė Matas Vitkauskas


Šaltiniai:


[1] - https://neurosciencenews.com/epigenetics-depression-17527/

[2] -https://www.cdc.gov/genomics/disease/epigenetics.htm#:~:text=Epigenetics%20is%20the%20study%20of,body%20reads%20a%20DNA%20sequence.

[3] - https://link.springer.com/article/10.1007/s12035-020-02145-4

[4] -https://en.wikipedia.org/wiki/Glioma#:~:text=A%20glioma%20is%20a%20type,of%20all%20malignant%20brain%20tumours.

[5] - https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/depression



Iliustracijų šaltiniai:


Viršelio iliustracija https://www.whatisepigenetics.com/new-link-found-between-dna-methyltransferase-and-antidepressants/

Iliustracija 1 adaptuota iš https://nugenis.eu/en/touchpoint-epigenetics/

Iliustracija 2 https://www.neiglobal.com/Members/MonthInPsychopharmPost/tabid/509/topic/45/Default.aspx