Ieškoti

Įjautrintos smegenys: migrenos priežastys, gydymas ir medikamentinės pagalbos proveržis

Interviu su gydytoja neurologe Rūta Pėstininkaite


Interviu parengė Aušrinė Damušytė


Epidemiologinių tyrimų duomenimis, migrena serga beveik 15% pasaulio populiacijos. Nors ši liga yra itin dažna, ji neretai painiojama su įprastu galvos skausmu, o sergantieji iš aplinkinių vis dar sulaukia stigmatizujančio požiūrio. Apie migreną, jos patofiziologinius mechanizmus, gydymą, poveikį žmogaus gyvenimui kalbėjomės su galvos skausmais besidominčia LSMU Kauno klinikų Neurologijos klinikos gydytoja neurologe Rūta Pėstininkaite.




Kas yra paprastas galvos skausmas?


– Kai kalbame apie paprastą galvos skausmą, pacientų populiacijoje įprastai omenyje turimas įtampos tipo skausmas. Tai yra viena iš dažniausių ir kiekvienam pažįstamų galvos skausmo rūšių. Jis pasireiškia kaip abipusis, nepulsuojantis, veržiančio ar spaudžiančio pobūdžio skausmas, dažniausiai esantis kaktos ar visos galvos srityje. Jis nebūna labai stiprus, labiau silpno ar vidutinio intensyvumo, labai retai – lydimas pykinimo. Toks skausmas neturėtų žmogui kartinti gyvenimo ar labai riboti darbingumo. Fizinė veikla tokio skausmo neblogina, žmonės kaip tik sako: O! išsivaikščiojau ir pasidarė geriau.

O kas yra migrena? Kuo ji kitokia nei tiesiog galvos skausmas? – Migrena – tai jau epizodinė neurologinė būklė, kuri pasireiškia tikrai daug stipresnio skausmo priepuoliais. Intensyvumas varijuoja nuo vidutinio iki stipraus. Tai priepuolinis galvos skausmas, dažniausiai vienpusis ir pulsuojančios kokybės. Migrena labai dažnai lydima pykinimo ar netgi vėmimo. Neretai pacientai būna jautrūs šviesai, garsams, kvapams, jiems norisi užsidaryti tamsioje ir tylioje patalpoje. Dar vienas svarbus kriterijus yra tai, jog migrenos skausmą – priešingai nei įtampos tipo skausmą – blogina fizinė veikla: žmogus tiesiog nenori ir negali nieko daryti, nenori vaikščioti, judinti galvos, lipti laiptais, pasilenkti. Būtent dėl to migrena ir yra tokia invalidizuojanti ir bloginanti žmogaus gyvenimo kokybę. Sunkaus priepuolio atveju, žmogus negali nieko daryti – ir tai stipriai neigiamai paveikia ir šeimyninį, ir socialinį, ir profesinį gyvenimą. – Kas įvyksta smegenyse ir kaip sukeliamas migreninis skausmas? Kuo jis ypatingas?


– Migrenos patogenezė yra be galo sudėtinga ir nors padaryta tikrai didelė pažanga ją aiškinantis, vis dar išlieka nežinomų vietų. Kalbant paprastai, migrena yra liga su genetine predispozicija (genetinės kilmės polinkiu – redaktorės pastaba) ir aplinkos trigeriais (provokuojančiais veiksniais – red. past.). Jokių konkrečių struktūrinių pokyčių nerasime. Žmonės netgi stebisi: Peršvietė galvą, o migrenos nerado. Visgi migreną sukelia molekulinio lygmens pokyčiai, sąlygoti paveldėjimo.


Kalbant apie genetiką, migrenos šeimyniškumas yra neabejotinas. Jei žmogaus vienas iš tėvų serga migrena, yra apie 40% tikimybė ir jam turėti migreną. O jei serga abu tėvai – tikimybė išauga net iki 75%. Nors vieno konkretaus geno ar paprasto paveldėjimo mechanizmo nėra, tačiau su migrena susijusios mutacijos nustatytos beveik 40-tyje genomo lokusų (lokusu vadinama specifinė geno vieta chromosomoje – red. past.). Būtent šios mutacijos gali lemti molekulinio lygmens pokyčius žmogaus nervų sistemoje, o tai didina žmogaus imlumą migrenos priepuoliams.


Migrenos patogenezėje ryškiausias vaidmuo neabejotinai tenka trišakiui (angl. trigeminal – red. past.) nervui ir vadinamajai trigeminovaskulinei sistemai.


Yra manoma, kad pačios smegenys skausmo nejaučia. Skausmas pojūtis kyla iš kitų skausmui jautrių struktūrų, esančių galvos smegenyse. Tai galvos smegenų dangalų kraujagyslės, stambiosios galvos smegenų arterijos, veninių sinusų gleivinė. Būtent iš šių struktūrų, esančių priekinėje galvos pusėje, trišakis nervas ir surenka sensorinę informaciją.


Tiesa, yra šiek tiek ir persidengimo su cervikaliniais (kaklo) nervais, kadangi iš užpakalinės galvos srities dangalų ir kraujagyslių sensorinę informaciją paima viršutiniai cervikaliniai nervai. Taigi visa tai kartu su trišakiu nervu vadintųsi trigemino-cervikalinė sistema.


Šios sistemos ir paaiškina tipišką migreninio skausmo lokalizaciją: jis yra dažniausiai vienpusis, vienoje galvos pusėje, dažniausiai – kaktoje, aplink akį, už akies, smilkinyje. Tačiau kartais gali būti ir pakaušyje, ir kaklo srityje.


Veikiant įvairiems trigeriams, minėtos sistemos aktyvuojasi: dėl skausmui jautrių struktūrų, atsiranda nocicepsinė inervacija. Tuomet aktyvavus trišakį nervą iš nervinių galūnėlių išskiriamos įvairios vazoaktyvios (skatinančios kraujagyslių spindžio pokyčius – redaktorės pastaba) medžiagos, kurios sukelia neurogeninį uždegimą. Šių vazoaktyvių medžiagų pavyzdžių yra daug: tai ir neurokininas A, medžiaga P, serotoninas. Tačiau vienas pagrindinių vaidmenų tenka junginiui, vadinamam su kalcitonino genu susijusiu peptidu CGRP (angl. calcitonin gene-related peptide, CGRP). Visos šios medžiagos sudėtingais kelias prisideda prie migreninio skausmo plitimo.


Dėl neurogeninio uždegimo ir kraujagyslių išsiplėtimo migreninis skausmas yra pulsuojantis – žmogus jaučia pulsavimo kraujagyslėse bangą, atsirandančią dėl sustiprėjusios kraujotakos.


Ir tuomet šie skausmo impulsai yra perduodami į kaudalinį trišakio nervo branduolį nugaros smegenyse, į ten ateina impulsai iš mano minėtų viršutiniu cervikalinių nervų ir tuomet sudėtingais keliais per tarpines smegenis, per limbinę sistemą, skausmo impulsai keliauja į žievinius skausmo centrus, kur skausmo pojūtis yra suvokiamas. Labai svarbus yra limbinės sistemos vaidmuo. Ji yra mūsų nervų sistemos emocinis centras, tad limbinėje sistemoje kilę pokyčiai migrenos skausmui suteikia emocinį ir kognityvinį atspalvį. Dėl to šis skausmas yra suvokiamas ne tik kaip nemalonus fizinis potyris, bet turi ir stiprias emocines implikacijas. Tai žmogų labai vargina ir lemia įvariapusę, labai invalidizuojančią problemą.


Trišakis nervas. Iliustracijos šaltinis: Melbourne Headache Centre

Ką reiškia pasakymas, jog smegenys yra įjautrinamos? Ar tiesa, kad migrena sergančių žmonių smegenys yra jautresnės nei nesergančiųjų?


– Genetiškai gali būti nulemta, kad migreną patiriančių žmonių galbūt skausmo slenkstis yra mažesnis. Smegenų įjautrinimas, dar kitaip vadinamas centrine sensitizacija, yra sudėtingas procesas, kurio metu sutrinka skausmo moduliacijos sistema, turinti reguliuoti skausmo intensyvumą. Šiai sistemai sutrikus, skausmas nėra pakankamai slopinamas, neefektyviai veikia kita – antinociceptinė – sistema.


Centrinės sensitizacijos terminas yra ypač aktualus kalbant apie migrenos perėjimą iš epizodinės į lėtinę formą. Esant nuolatiniams ir negydomiems migrenos priepuoliams, paciento ekspozicija skausmui tampa labai ilga, galvos smegenys tartum įsijautrina. Tuomet gaunasi užburto rato mechanizmas: net ir nesant daugybės išorinių trigerių, centrinė sensitizacija skausmą vis palaiko.



Kokios fazės būdingos migrenos priepuoliui? Kaip jos pasireiškia ir kas fiziologiškai jas sukelia?


– Migrena turi keletą fazių: prodromas pradžioje, tuomet migrenos aura (jei pacientui ji būdinga), po jos – skausmo fazė, o pabaigoje – postdromas.


Prodromas yra tarsi toks perspėjantis laikotarpis, kuris gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų prieš migrenos ataką. Jo metu vyksta subtilūs pokyčiai smegenų žievėje, tarpinėse smegenyse, smegenų kamiene. Prodromo metu žmogus tiesiog jaučiasi ne toks, gali būti susilpnėjusi koncentracija, sutrikti miegas, pakisti apetitas, gali būti įvairūs potraukiai specifiniams maisto produktams, atsirasti mieguistumas, nuovargis, kaklo sukaustymas ir skausmas.


Toliau, jeigu yra žmogui priepuolis su aura, vyksta sudėtingas neurologinis procesas – sklindanti žievės depresija, dar vadinama sklindančia žievės depoliarizacija. Šio proceso metu vieno smegenų pusrutulio žievės nervinėse ląstelėse atsiranda depoliarizacija.


Ši depoliarizacija palaipsniui sklinda ir pereina per visą pusrutulį ir lemia trumpalaikį žievės užslopinimą. Būtent dėl to atsiranda aura – tai yra trumpalaikė židininė neurologinė simptomatika, būdinga maždaug trečdaliui migrenos pacientų. Aura trunka maždaug nuo 5 iki 30 minučių, ji tipiškai būna prieš prasidedant skausmui, tačiau kartais gali būti ir su skausmu, ir po skausmo.


Pati dažniausia aura yra vizualinė, jai būdingi įvairūs vienpusiai regos fenomenai. Žmogus gali matyti labai ryškų mirgėjimą, blyksinčias švieseles. Gali būti matomos įvairios geometrinės figūros, pavyzdžiui, zigzago formos, taip pat iš centro į periferiją besiplečiantis blyksnis. Taip pat dažna yra sensorinė (juntamoji) aura, kuomet pacientai junta tarsi badymą adatėlėmis, parestezijas veide, rankose. Trečia pagal dažnumą būtų kalbos aura – jos metu gali sutrikti kalba, gali būti sunku pasakyti žodžius, kalbėjimas tarsi vis užsikerta. Retesnės auros rūšis yra smegenų kamieno aura, kuri gali pasireikšti galvos svaigimais, dizartriška kalba, sunkumu nuryti. O pati sunkiausia ir labiausiai išgąsdinti yra hemipleginė aura. Ji reta ir turi stiprų genetinį pagrindą. Jos metu žmogus laikinai gali nustoti judinti vienos pusės galūnes.


Įdomu paminėti, kad pasireiškiančių simptomų kitimas auros metu ir atspindi, kaip depoliarizacijos banga sklinda per žievę. Ji tarsi paliečia vis skirtingas vietas žievės srityje ir tai sukelia besikeičiančią simptomatiką.


Galiausiai seka pati pagrindinė fazė – skausmo fazė. Joje vyksta jau minėti procesai – trigeminovaskulinės sistemos aktyvacija, vazodilatacija, neurogeninis uždegimas. Migreninis skausmas turėtų trukti nuo keturių iki septyniasdešimt dviejų valandų. Jis būna vienpusis, pulsuojantis, su pykinimu, vėmimu, jautrumu šviesai, garsui ir su stipriu fizinės veiklos apribojimu. Skausmo fazė gali praeiti tiek savaime, tiek su vaistų, malšinančių priepuolius, pagalba. Dažnai migrenininkams padeda išsimiegojimas. Pacientai pastebi: Nueinu miegoti ir tada jau atsikeliu sveikas.


O po skausmo dar gali būti ir paskutinė – prodromo fazė. Ši fazė labai gerai iliustruoja, kad net ir po skausmo žmogus iš karto netampa linksmas ir darbingas, o vis tiek gali būti mieguistas, jausti nuovargį, neturėti apetito, būti dirglus. Prodromas atspindi visų nervinių procesų smegenyse atsistatymą po priepuolio.


Viską sudėjus – prodromą, aurą, skausmo fazę, postrodmą – matosi, kad visgi net ir dėl vieno priepuolio iš gyvenimo gali iškristi kelios dienos.


Vizualinė aura. Iliustracijos šaltinis: MigrainePal

Kas yra migrenos trigeriai? Kokie jų tipai ir kodėl skirtingiems žmonėms migreną provokuoja tokie skirtingi veiksniai?


– Migrenos trigeriai yra labai įvairūs ir kiekvienam skirtingi. Šitai nulemia individualūs fiziologinai ir nervų sistemos skirtumai. Trigeriai yra specifiški individualiam pacientui ir tiksliausiai nustatomi tiesiog vykdant savistabą.


Apskritai kalbant, migrena yra liga, reikalaujanti gana sveiko gyvenimo būdo ir geros kasdienės rutinos. Sergantiesiems labai svarbu reguliariai maitintis, vengti maitinimosi praleidimų ir alkio būsenų. Taip pat reikšmingas miego reguliarumas, reikia vengti neišsimiegojimų, ilgų naktinėjimų, persidirbimų naktimis ir juos kompensuojančių persimiegojimų. Miego ir mitybos ritmo pasikeitimai ir sutrikimai, dar įtraukiant ir stresą, – tai fiziologiniai trigeriai.


Yra ir tam tikrų maistinių trigerių: pavyzdžiui, alkoholis, ypač raudonas vynas, juodas šokoladas, sūdyti ir fermentuoti maisto produktai, fermentuoti sūriai, rūkyta žuvis ar mėsa, piktnaudžiavimas kofeino turinčiais gėrimais.


Taip pat migreną gali provokuoti ir tam tikri vaistai. Tai gali būti ir tie patys analgetikai ar triptanai, kurie naudojami nutraukti migrenos atakai. Piktnaudžiavimas jais gali užvesti centrinę sensitizaciją, paveikti ir palaikyti migrenos skausmo mechanizmą ir taip šiek tiek provokuoti galvos skausmus. Tačiau tyrimai rodo, kad yra ir kitų vaistų, galinčių paskatinti migrenos priepuolius. Tai, sakykim, protonų siurblio inhibitoriai, dekongestantai, selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių grupės antidepresantai. Tuo tarpu moterys pastebi, kad migrenos eigą gali pabloginti įvairūs hormoniniai preparatai, pavyzdžiui, hormoninė kontracepcija ar pomenopauzinė pakaitinė hormonų terapija.


Esu girdėjusi, kad, pavyzdžiui, migreną provokuoti gali emocinės būsenos, jų pasikeitimai. Ar tiesa, kad priepuolius paskatinti gali ne bloga nuotaika, bet kaip tik malonūs įvykiai ir dėl jų staiga užplūdusios teigiamos emocijos?


– Taip, tai galėtų būti tiesa, pacientai pasakoja apie panašias situacijas. Sakykim, jog jei kelias dienas įsivyrauja stresas ar yra kokia nors sudėtinga situacija šeimoje ar darbe, reikia būti susikoncentravus į tos situacijos sprendimą, galvos tarsi neskauda. Tačiau vėliau, praėjus stresui, išsisprendus situacijai ir atsipalaidavus, kai, rodos, turėtum jaustis labai gerai, tada ištinka migrenos ataka. Vadinasi, didelis nervų sistemos sujaudinimas – ar jis geras, ar blogas – gali išprovokuoti priepuolius.


Tad sergant migrena reikia ne tik labai reguliariai miegoti ir maitintis, bet kartu stengtis pasitelkti ir įvairias emocijų kontrolės ar streso valdymo technikas.


Kuo svarbus migrenos gydymas, orientuotas į priepuolių skausmo suvaldymą? Kokie vaistai tam vartojami ir kokius ligos mechanizmus medikamentai siekia paveikti, stabdyti?


– Migrenos priepuolių valdymas svarbus tuo, jog mažina paciento ekspoziciją skausmui. Jeigu žmogus nesistengia atakos gydyti, negeria jokių vaistų, ekspozicija skausmui skatina centrinę sensitizaciją ir ilgainiui gali pastūmėti epizodinę migreną tapti lėtine.


Kai kuriems migrena sergantiems pacientams priepuolį suvaldyti padeda įprasti analgetikai – paracetamolis, aspirinas, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Kartais, jeigu skausmas yra lydimas pykinimo, rekomenduojama greta analgetiko išgerti tabletę ir antiemetiko – vaisto nuo pykinimo.


Atvejais, kai minėti analgetikai nėra tokie efektyvūs, gydytojai skiria triptanus. Triptanai yra specialiai migrenos priepuoliams malšinti sukurti vaistai. Tai selektyvūs serotonino 5-HT1 agonistai, kurie sutraukia kraujagysles ir taip mažina neurogeninį uždegimą – migrenos patogenezę jie paveikia būtent vazodiletacinėje fazėje. Jei vartojamo triptano efektas per menkas, pacientai skatinami nebijoti išbandyti kitą šios grupės vaistą ir atrasti sau tinkamą – jei netiko vienas, tikrai nereiškia, jog netiks ir kiti.


Kalbant apie priepuolių gydymą, pacientus visuomet reikia supažindinti su galimu ilgai vartojamų vaistų sukeltu galvos skausmu. Tai aktualu tampa, jei atakas malšinančius vaistus tenka gerti labai dažnai: triptanus, opioidus ir sudėtinius analgetikus – dešimt ir daugiau dienų per mėnesį, o įprastus analgetikus – virš penkiolikos dienų per mėnesį.


Skausmo suvokimo procesai galvos smegenyse yra paveikiami tiek, kad vartojami vaistai pradeda palaikyti skausmo mechanizmą. Šios šalutinės problemos atsiradimas migrenos, ypač lėtinės, eigą labai dažnai apsunkina. Gaunasi toks ydingas ratas: nors gydytojai sako, jog priepuolius gydyti svarbu, kadangi ekspozicija skausmui didina lėtinės migrenos tikimybę, tačiau kartu ir teigiama, kad negalima perdozuoti ir vaistų vartoti pernelyg dažnai.


Dėl to prasidėjus ilgai vartojamų vaistų galvos skausmui, migrenos situacija tampa itin sudėtinga: vienintelis būdas iš jos išsigelbėti yra visiškai nutraukti bet kokį analgetikų vartojimą. Tokią gydymo taktiką pacientui, kasdien kenčiančiam migreninį skausmą, gali būti labai sunku suprasti.


Koks profilaktinis gydymas naudojamas migrenai, kada jis skiriamas ir ką šiuo gydymu stengiamasi pasiekti?


– Profilaktinio gydymo esmė – retinti ir palengvinti migrenos priepuolius. Kada šį gydymą reikėtų skirti, yra individualus gydytojo ir paciento sprendimas. Tačiau profilaktika reikalinga tuomet, kai migrena turi stiprios ir reikšmingos įtakos paciento gyvenimui ir darbingumui: jei per mėnesį būna 4 ir daugiau priepuolių, jie yra sunkūs, su vėmimais, ilgai užsitęsiantys, jei pacientas negali eiti į darbą ir gyventi normalaus gyvenimo, jei aišku, kad migrena yra lėtinė.


Profilaktiniam gydymui naudojame kelias medikamentų grupes.Visgi pacientai neretai į kasdienį vaistų vartojimą žiūri gana skeptiškai ir domisi, ar negalima vartoti kokių nors papildų. Iš tiesų yra mokslinių įrodymų, kad migrenos priepuolius suretinti ir palengvinti galėtų, pavyzdžiui, magnio citratas, vitaminas B2 (riboflavinas), kiek mažiau reikšmingi įrodymai yra dėl kofermento Q10 ar vaistinio skaistenio preparatų.


Kalbant apie rimtesnius migrenos profilaktikos medikamentus, minėtinos skirtingos vaistų grupės: tai beta blokatoriai, tricikliai antidepresantai, selektyvūs noradrenalino receptorių inhibitoriai, antikonvulsantai, taip pat valproinė rūgštis.


Vaistai. Iliustracijos šaltinis: Psych Scene Hub

Koks yra naujausias profilaktinio medikamentinio migrenos gydymo proveržis? Kuo jis toks svarbus ir ypatingas?


– Tikrasis proveržis migrenos gydyme yra neseniai sukurta biologinė terapija, kuriai pasitelkiami monokloniniai antikūnai. Šie vaistai yra ypatingi tuo, kad yra pirmoji profilaktinio migrenos gydymo vaistų grupė, sukurta specifiškai migrenos gydymui.

Šie vaistai blokuoja konkrečią molekulę – CGRP, arba su kalcitonino genu susijųsį baltymą. CGRP yra reikšmingiausias pronociceptorius migrenos patogenetiniame kelyje.


Iš šių naujų monokloninių antikūnų Lietuvoje mes turime du – fremanizumabą ir erenumabą. Fremanizumabas tiesiogiai blokuoja CGRP medžiagą, o erenumabas blokuoja CGRP receptorių ir taip užkerta kelią migreninio skausmo atsiradimui. Manau, kad šiuos vaistus galima pavadinti proveržiu migrenos gydyme.


Tai, kad mes turime Lietuvoje abu vaistus ir jie abu yra kompensuojami, yra tikrai fantastiška žinia mūsų pacientams. Šie vaistai, tyrimų duomenimis, yra labai efektyvūs, labai gerai mažina priepuolių dažnį ir pasireiškimo sunkumą. Kadangi jie veikia blokuodami labai konkrečią molekulę ir neturi taikinių kitose nervų sistemos ar imuninės sistemos vietose, šie antikūnai pasižymi labai mažu nepageidaujamų rizikų ir reiškinių sukėlimo dažniu.


Taip pat šie vaistai turi didelį pranašumą dėl vartojimo būdo. Jie naudojami kaip poodinė injekcija: erenumabo atveju, tai yra viena injekcija kas keturias savaites, o fremanizumabo atveju – dar rečiau. Tad pacientai labai teigiamai vertina šį vaisto vartojimą, dėl to, kad jis yra kur kas patogesnis ir diskretiškesnis nei kasdienis tablečių gėrimas – tereikia kas mėnesį susileisti injekciją.



Kokią įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbingumui ir socialumui turi migrena?


– Įtaka didžiulė ir labai neigiama. Yra paskaičiuota, kad sergantysis migrena apie penkis procentus savo gyvenimo laiko praleidžia priepuolyje, patirdamas skausmą.


Migrena stipriai paliečia žmogaus profesinį, socialinį ir šeimos gyvenimą: priepuoliai, jų pradžia ir trukmė yra nenuspėjami. Labai sunku tampa planuoti tiek laisvalaikį, tiek atostogas, tiek darbinius reikalus – organizmas pavesti gali bet kada.


Dar viena susijusi problema – nepakankamas diagnozavimas, nepakankamas savo migrenos diagnozės supratimas, per mažai savišvietos ir išmanymo, ką pacientai galėtų padaryti, kad jų gyvenimo kokybė pagerėtų.


Nors gyvenime su migrena ir gydymo kelyje tikrai daug iššūkių, bandymų, klaidų, vis tiek manau, kad šiais laikais medicina turi galimybių padėti šia liga sergančiam žmogui. Kadangi jau yra ir vis kuriami vaistai, skirti specifiškai migrenai, ateities perspektyva tikrai labai teigiama, ypač gyvenimo kokybės gerinimo aspektu.


Kaip manote – o galbūt esate pastebėjusi, – ar migrena sergantys žmonės yra kaip nors stigmatizuojami? Pavyzdžiui, darbovietėje ar visuomenėje apskritai? Esu pastebėjusi požiūrį, kad, sakykim, migrenininkai pernelyg sureikšmina paprastą galvos skausmą, per daug jautriai reaguoja arba netgi apsimetinėja?


– Taip, to stigmatizavimo tikrai pasitaiko. Pacientai pasakoja, kad sulaukia tokių komentarų ne tik darbovietėse, bet ir, kad ir kaip liūdna bebūtų, iš šeimos narių. Vis kartojama: Na, tai pakentėk, na, kelkis iš tos lovos, važiuojam, eik į darbą. Iš tiesų tiems žmonėms, kurie migrena neserga, galbūt yra labai sunku suprasti tiek tą migrenos nenuspėjamumo komponentą, tiek tikrai debilituojantį ir ribojantį skausmo bei lydimųjų reiškinių pojūtį, kai tikrai nieko negali daryti. Šio supratimo visuomenėje labai trūksta.



Iliustracijų šaltiniai:


Trišakis nervas. Melbourne Headache Centre https://www.melbourneheadachecentre.com.au/trigeminal-neuralgia.html


Vizualinė aura. MigrainePal

https://migrainepal.com/migraine-with-aura/


Vaistai. Psych Scene Hub

https://psychscenehub.com/psychinsights/neuropsychiatry-of-chronic-migraine-pathophysiology-and-treatment/