Ieškoti

Aštuoni mitai apie psichikos sveikatos problemas ir juos paneigiantys faktai!


Daugybė įvairiausių mitų gaubia psichikos sveikatos problemas, o tai sunkina ne vien psichikos sutrikimais sergančių žmonių, bet ir jų šeimų bei psichikos sutrikimus gydančių specialistų gyvenimus. Šie mitai dažnai kyla dėl įsisenėjusios psichikos sveikatos stigmos – išankstinės neigiamos nuostatos, deja, neturinčios jokių objektyvių priežasčių. To padariniu neretai tapa diskriminacija, kuri papildomai apsunkina šių žmonių gyvenimo kokybę ir skatina apkalbas bei kreivus žvilgsnius net ir artimoje aplinkoje. Taip pat ši stigma kursto įvairias baimes, pvz., baimę netekti darbo ar patirti kitokią visuomenės netoleranciją. Gėdos ir baimės jausmas dažnam žmogui, kuriam reikia psichologinės ar psichiatrinės pagalbos, sukelia abejones, ar verta kreiptis į specialistus ir apsunkina efektyvų gydymą palaikančioje aplinkoje.


Dėl šių ir kitų priežasčių yra labai svarbu kvestionuoti susidariusius stereotipus psichikos sveikatos tema ir, remiantis faktais, griauti įsisenėjusius mitus. Tad kviečiame kartu panagrinėti, kiek tiesos yra aštuoniuose dažnai kasdienybėje pasitaikančiuose mituose apie psichikos sveikatos problemas.



MITAS NR. 1: Žmogus, turintis psichikos sveikatos sutrikimą, yra „KITOKS”


FAKTAI: Visų psichikos sveikatos problemų simptomai priklauso nuo sutrikimo ir individualaus paciento. Psichikos sveikatos problemos gali paveikti mąstymą, nuotaiką, suvokimą, bet šie simptomai nepaverčia asmens „KITOKIU“ nei visi kiti žmonės. Tai tėra sutrikimo simptomai, kurie gali būti gydomi ir valdomi, o svarbiausia – nuo dalies jų galima visiškai pasveikti.



MITAS NR. 2: Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, yra pavojingi visuomenei


FAKTAI: Psichiatrinė diagnozė nėra stiprus rodiklis smurtinio elgesio prognozei. Naudojant milijono JAV piliečių duomenis, buvo apskaičiuota, kad stipresnes sąsajas su smurtu turėjo lytis, amžius ir tautybė nei psichikos sveikatos sutrikimai (1). Statistiniais JAV Nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, tik apie 4% smurto atvejų visuomenėje buvo susiję su psichinės sveikatos sutrikimais. Likusieji 96% smurto atvejai vyko dėl kitų įvairių priežasčių (2)!



MITAS NR. 3: Žmonės turi psichikos sveikatos sutrikimų dėl silpnų charakterio savybių


FAKTAI: Psichikos sveikatos sutrikimai nėra charakterio silpnumo pasekmė. Šių sutrikimų išsivystymą lemia ne vienas faktorius, o jų kombinacija. Šie rizikos faktoriai yra labai įvairūs ir skiriasi, priklausomai nuo psichinio sutrikimo, tačiau gali būti skirstomi į biologinę ir aplinkos kategorijas (nature and nurture):


- Galimi biologiniai veiksniai: genetinis polinkis, smegenų veiklos biocheminių mechanizmų sutrikimai, hormonų disbalansas, tam tikros smegenų patologijos.


- Galimi aplinkos veiksniai: psichologinės vaikystės traumos, motinos nėštumo ir gimdymo metu patirtos komplikacijos, socialinė izoliacija, žalingi įpročiai (didelis alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, miego trūkumas, sutrikusi mityba), dažnos didelį stresą sukeliančios situacijos ir daug kitų.



MITAS NR. 4: Vaikai ir paaugliai neturi psichikos sveikatos sutrikimų


FAKTAI: Priešingai! Didžioji dalis psichikos sveikatos sutrikimų prasideda jauname amžiuje. Pasauliniu mastu apie 10-20% jaunimo turi psichikos sveikatos sutrikimų (3). Net 50% psichikos sveikatos sutrikimų atvejų prasideda vaikystėje iki 14 metų, o žmonėms iki 24 metų amžiaus yra nustatomi 75% visų psichinių susirgimų (4). Deja, nemažai psichikos sutrikimų jauname amžiuje lieka nepastebėti ir negydomi. Vėlyva diagnozė ir vėlyvas gydymas gali turėti negatyvių pasekmių sutrikimo eigai.



MITAS NR. 5: Nuo psichikos sveikatos sutrikimų negalima atsigauti ir grįžti į „normalų“ gyvenimą


FAKTAI: Nuo dalies psichikos sveikatos sutrikimų galima visiškai pasveikti ir vėlesniame gyvenime šių problemų daugiau nebepatirti (5). Žinoma, kad tai būtų pasiekta, reikia kreiptis į specialistus ir pabaigti gydymo kursą. Visgi nemažai psichikos sutrikimų yra lėtiniai – visai kaip ir daugelis kitų fiziologinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ligos ir pan. Tačiau dažnai lėtinių psichikos sutrikimų simptomai nėra nuolatiniai, t. y., esama ilgų laiko epizodų, per kuriuos pacientas nepatiria jokių simptomų (6). Kitų epizodų laikotarpiu, kai simptomai pasireiškia, žmogus taip pat gali gyventi normalų gyvenimą, jeigu simptomai yra kontroliuojami tinkamais gydymo būdais.



MITAS NR. 6: Psichikos sveikatos sutrikimai yra retai pasitaikantys


FAKTAI: Psichikos sveikatos sutrikimai nėra retas reiškinys nei Lietuvoje, nei pasaulyje. 2017 metų duomenimis, psichikos sveikatos problemas patiria apie 10.7% viso pasaulio populiacijos (7). Žvelgiant į Lietuvą, situacija neatrodo geriau. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, beveik kas trečias žmogus Lietuvoje per savo gyvenimą patiria arba yra patyręs psichikos ar elgesio sutrikimų (8), o apie 10% Lietuvos populiacijos kenčia nuo depresijos (9). Panašius rezultatus rodo ir 2019 metais Lietuvoje vykusi apklausa, kurioje dalyvavo 150 žmonių, dirbančių įvairiose organizacijose (10). Netgi 33.1% respondentų prisipažino gyvenime turėję psichikos sveikatos problemų.



MITAS NR. 7: Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, negali dirbti


FAKTAI: Asmuo, patiriantis psichikos sveikatos sunkumų, nėra mažiau protingas ar kompetentingas nei likusi visuomenės dalis. Tiesa, jei simptomai smarkiai paūmėja, asmeniui gali tekti laikinai sumažinti darbo krūvį ar išeiti atostogų. Visgi simptomams pasitraukus ar susilpnėjus, šis žmogus gali toliau produktyviai dirbti.


Žvelgiant į įdarbinimui svarbų aspektą – darbingumą, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos statistinis tyrimas, analizavęs 50-64 m. amžiaus populiaciją, parodė, kad didžioji dalis psichikos sveikatos pacientų yra įgalūs (11). Palyginus su bendrąja populiacija, kurios įgalumo rodiklis yra 94.3%, vidutinio sunkumo psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių įgalumo rodiklis yra 82.3%, o sunkių sutrikimų – 65.1%.


Iš tiesų, dauguma žmonių, patiriančių psichikos sveikatos problemų, turi darbus. Vis dėlto, įdarbinimo lygis žymiai skiriasi nuo likusios populiacijos dalies (11). Žmonių, turinčių mažo ar vidutinio sunkumo sutrikimą, įdarbinimo lygis yra apie 60-70%, bet palyginus su bendrosios populiacijos įdarbinimo lygiu, skirtumas yra 10-15%. Tačiau žmonių, turinčių sunkių psichikos sveikatos problemų, įdarbinimas tesieka 45-55%.



MITAS NR. 8: Aplinkiniai žmonės niekaip negali padėti asmeniui, turinčiam psichikos sveikatos sutrikimų


FAKTAI: Kiekvienas iš mūsų gali kaip nors padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos. Paprasti, bet svarbūs veiksmai, tokie kaip nuoširdus išklausymas, pasiteiravimas, kaip žmogus laikosi, nesmerkimas ir emocinis palaikymas ar tiesiog laiko praleidimas kartu gali padaryti pozityvią įtaką psichikos sunkumus patiriančiam asmeniui. Tyrimai rodo, kad draugų ir artimųjų palaikymas padidina psichikos sveikatos pacientų pasveikimo tikimybę (12, 13). Platesnis ir daugiau džiaugsmo teikiantis bendravimo ratas taip pat padidina žmogaus, turinčio psichikos problemų, motyvaciją ir tikslų siekimą (14). Be to, tinkama socialinė aplinka skatina ankstyvą kreipimąsi į reikiamus specialistus, o tai užkerta kelią negydomo sutrikimo simptomų įsibėgėjimui.



Keiskime savo pasąmoningus stereotipus psichikos sveikatos klausimais rinkdamiesi informaciją, grįstą faktais, o ne mitais! Tokiu būdu kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie psichikos sveikatos stigmos griovimo, o šios stigmos naikinimas padės žmonėms iš mūsų aplinkos nebijoti dalintis apie psichikos sveikatos sunkumus, laiku kreiptis pagalbos ir būti pilnaverčiu visuomenės nariu, kuris nėra diskriminuojamas.


Straipsnį INA vardu parengė Kristina Šveistytė

Viršelio iliustracijos dizainą kurė Adelė Tiuchtaitė




Šaltiniai:


1. Corrigan, P. W., & Watson, A. C. (2005). Findings from the National Comorbidity Survey on the frequency of violent behavior in individuals with psychiatric disorders. Psychiatry research, 136(2-3), 153-162. (https://doi.org/10.1016/j.psychres.2005.06.005)


2. Swanson, J. W., McGinty, E. E., Fazel, S., & Mays, V. M. (2015). Mental illness and reduction of gun violence and suicide: bringing epidemiologic research to policy. Annals of epidemiology, 25(5), 366-376. (https://doi.org/10.1016/j.annepidem.2014.03.004)


3. Kessler, R. C., Angermeyer, M., Anthony, J. C., De Graaf, R. O. N., Demyttenaere, K., Gasquet, I., ... & Uestuen, T. B. (2007). Lifetime prevalence and age-of-onset distributions of mental disorders in the World Health Organization's World Mental Health Survey Initiative. World psychiatry, 6(3), 168. (https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2174588/)


4. Kessler, R. C., Berglund, P., Demler, O., Jin, R., Merikangas, K. R., & Walters, E. E. (2005). Lifetime prevalence and age-of-onset distributions of DSM-IV disorders in the National Comorbidity Survey Replication. Archives of general psychiatry, 62(6), 593-602. (https://doi.org/doi:10.1001/archpsyc.62.6.593)


5. Salzer, M. S., Brusilovskiy, E., & Townley, G. (2018). National estimates of recovery-remission from serious mental illness. Psychiatric services, 69(5), 523-528. (https://doi.org/10.1176/appi.ps.201700401)


6. AlAqeel, B., & Margolese, H. C. (2013). Remission in schizophrenia: critical and systematic review. Harvard Review of Psychiatry, 20(6), 281-297. (https://doi.org/10.3109/10673229.2012.747804)


7. Hannah Ritchie and Max Roser (2018). Mental Health. Published online at OurWorldInData.org. Retrieved March 2021 from https://ourworldindata.org/mental-health


8. Valstybinis psichikos sveikatos centras (2020). Psichikos ir elgesio sutrikimų statistika. Retrieved March 2021 from https://vpsc.lrv.lt/lt/statistika/psichikos-ir-elgesio-sutrikimu-statistika


9. Liaugaudaite, V., Zemaitiene, N., & Bunevicius, A. Suicide and Depression: Epidemiology in Lithuania. BIOLOGICAL PSYCHIATRY AND PSYCHOPHARMACOLOGY. (http://biological-psychiatry.eu/wp-content/uploads/2020/06/BPP_May2020_3to10.pdf)


10. Enrikas Etneris, Monika Nedzinskaitė ir dr. Vaiva Gerasimavičiūtė (2019). Negatyvių nuostatų apie psichikos sveikatą tyrimas: darbuotojų nuomonė. Retrieved March 2021 from http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2019/03/Darbuotoju%CC%A8-nuomone%CC%87s-tyrimas-gairei-1.pdf


11. OECD (2012). Mental Health and Work Sick on the Job?: Myths and Realities about Mental Health and Work. OECD publishing, Paris. (https://www.oecd.org/els/mental-health-and-work-9789264124523-en.htm)


12. Nasser, E. H., & Overholser, J. C. (2005). Recovery from major depression: the role of support from family, friends, and spiritual beliefs. Acta Psychiatrica Scandinavica, 111(2), 125-132. (https://doi.org/10.1111/j.1600-0447.2004.00423.x)


13. Dour, H. J., Wiley, J. F., Roy‐Byrne, P., Stein, M. B., Sullivan, G., Sherbourne, C. D., ... & Craske, M. G. (2014). Perceived social support mediates anxiety and depressive symptom changes following primary care intervention. Depression and anxiety, 31(5), 436-442. (https://doi.org/10.1002/da.22216)


14. Corrigan, P. W., & Phelan, S. M. (2004). Social support and recovery in people with serious mental illnesses. Community mental health journal, 40(6), 513-523. (https://doi.org/10.1007/s10597-004-6125-5)