Ieškoti

Ekspedicija po smegenis

Visi geri dalykai turi pabaigą, tad ir nuostabioji gegužės mėnesio ekspedicija po egzotiškąsias smegenis priėjo liepto galą. Apkeliavome tokias puikiais vietas kaip hipokampas, prieškaktinė žievė, migdolinis kūnas, insula, somatosensorinė žievė, pirminė regos žievė, fusiforminė veido sritis bei gumburas. Sužinojome, kuo šios vietos „verčiasi“, t. y. kokios šių smegenų regionų pagrindinės funkcijos, išgirdome ir netikėtų istorijų, tokių kaip Finėjo Geidžo galva, perverta metalinio strypo, bei sužinojome apie prozapagnoziją – keistąjį sutrikimą, kurį turintys žmonės negali atpažinti veidų.


Šioje kampanijoje pristatėme Jums atskiras pavienes smegenų dalis tarytum jos individualiai atliktų ir būtų atsakingos už specifines funkcijas. Tačiau kaip visuomet yra tiek moksle, tiek gyvenime, tikroji situacija yra gerokai sudėtingesnė. Įsivaizduokite pasaulio šalis, bandančias išgyventi ir funkcionuoti tik savo valstybių ribose, visiškai neturinčias nei ekonominių, nei politinių, nei geografinių, nei socialinių ryšių su kitomis valstybėmis. Juk tai paprasčiausiai neįmanoma! Panaši situacija ir smegenų geografinėse platumose. Skirtingos smegenų dalys iš tiesų glaudžiai bendrauja vienos su kitomis, joms reikia keistis informacija tarpusavyje norėdamos tinkamai integruoti iš išorinio pasaulio ir iš mūsų organizmo vidaus ateinančią informaciją ir generuoti tinkamiausią atsaką – mūsų elgesį. Pavyzdžiui, mūsų minėtas hipokampas nėra vienas karys „atminties lauke“ – jam padeda tiek prieškaktinė žievė, tiek nerimastingasis migdolinis kūnas! Hipokampas yra trumpalaikės atminties vieta, tarytum laikinasis sandėliukas, iš kurio vėliau mūsų prisiminimai perkeliami į į ilgalaikę atmintį, už kurią atsakingos zonos išsidėsčiusios per visą smegenų žievę. Hipokampas taip pat dirba kaip „bibliotekininkas“ ir žino, kur koks prisiminimas padėtas, kad mums jo prireikus, galėtume jį lengvai atkapstyti mūsų prisiminimų bibliotekoje. Naujausi tyrimai rodo, kad hipokampas netgi yra neatsakingas už mūsų senesnius ilgalaikius prisiminimus, kurie įsitvirtinę tyko pasiskirstę po visą smegenų žievę. Tuo tarpu prieškaktinė žievė yra svarbi darbinės atminties procesui, kuris užtikrina, kad kiekviena mūsų patiriama akimirka būtų susijusi su buvusia ar būsima akimirka ir kad laiko tėkmė būtų nenutrūkstanti. O migdolinis kūnas yra itin svarbus emocinių prisiminimų kodavime. Taip pat migdolinio kūno suaktyvinimas koduojant (arba formuojant) atmintį labai koreliuoja su tuo, kaip gerai žmogus galės prisiminti šią atmintį vėliau.


Taigi nepamirškime – visur, net ir smegenyse, svarbiausia yra komandinis darbas!


Kaip keletas skirtingų smegenų dalių dirba prie vieno tikslo, išsamiau rašoma Karolio Degučio rubrikos „Smegenų gelmėse“ straipsnyje „Daugiafunkcinės smegenų dalys: darbinės atminties atvejis

https://www.integrativeneuroscience.org/post/smegenų-gelmėse-1?fbclid=IwAR1HnOT1E1jeaudAWZnPL5wF1acIjV61ZFWXDFCYnAA151bKOfXwzO-tGbg


Pabaigai – kadangi per gegužės mėnėsį tapote puikiu neuromokslininku, kuris žino ir supranta daugelį smegenų aspektų ir su jais susijusių funkcijų, – norėtume palikti Jums neuromokslišką pokštą, kuris, deja, „tinkamai“ skamba tik angliškai:

Phineas Gage walks into a bar.