NeuroPokalbiai

“NeuroPokalbiai prie kavos puodelio” tai Integruotųjų neuromokslų asociacijos (INA) vedama tinklalaidė, skirta pokalbiams apie neuromokslus, psichologiją bei psichologinę sveikatą Jums tinkamiausioje aplinkoje. Pagrindinis šių pokalbių tikslas - supažindinti kiekvieną su įdomiomis mokslinėmis, klinikinėmis bei kasdienėmis žiniomis nepriklausomai nuo jūsų patirties neuromokslų srityje.

Šiame „Neuropokalbių“ epizode vėl kalbamės su psichiatre, psichoterapeute ir valgymo sutrikimų centro vadove Brigita Bax. Kalbamės apie tai, kaip galima atpažinti valgymo sutrikimus, kokia jų eiga ir koks yra jų gydymo procesas. Brigita Bax pastebi, kad nors valgymo sutrikimai yra vieni mirtingiausių psichiatrinių sutrikimų, dauguma vengia kreiptis pagalbos dėl egzistuojančios stigmos ar manymo, kad jų simptomai nėra “pakankamai rimti”. Gijimo procesas dažnai užtrunka, tačiau yra veiksmingas ir jam artimųjų palaikymas - vienas svarbiausių faktorių, todėl kalbamės apie tai, kaip valgymo sutrikimai gydomi Lietuvoje. Atreikiame dėmesį, kad Valgymo sutrikimų priėmimo skyriaus tel. Nr. (8 5) 261 7217. Taip pat veikia Valgymo sutrikimų linija,

konsultuojanti turinčius mitybos sutrikimų ir jų artimuosius. Konsultacijos vyksta antradieniais telefonu 8 631 22777 , registruotis pokalbiui: info@vpnamai.lt Turinį parengė „Integruotųjų Neuromoklsų Asociacija“.

Šiame „Neuropokalbių“ epizode kalbėsimės su psichiatre, psichoterapeute ir valgymo sutrikimų centro vadove Brigita Bax. Susipažinsime su pagrindiniais vyraujančiais valgymo sutrikimų tipais bei išgirsime apie kitus „valgymo ypatumus“ kaip antai - ortoreksija, kurie nors ir nėra įtraukti į diagnostinę grupę vis dažniau pasitaiko visuomenėje. Tinklalaidėje nersime gilyn į valgymo sutrikimų mechanizmus, apžvelgdami - biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus. Išgirsime apie tai, kokie veiksniai lemia valgymo sutrikimų atsiradimą, kokiomis formomis pasireiškia simptomai bei kaip atpažinti ir suprasti pirmuosius ženklus. Atreikiame dėmesį, kad Valgymo sutrikimų priėmimo skyriaus tel. Nr. (8 5) 261 7217.

Taip pat, veikia Valgymo sutrikimų linija,

konsultuojanti turinčius mitybos sutrikimų ir jų artimuosius. Konsultacijos vyksta antradieniais telefonu 8 631 22777 , registruotis pokalbiui: info@vpnamai.lt

Turinį parengė „Integruotųjų Neuromoklsų Asociacija“.

Trečiajame “Ryto Neurosuktinio su Matu” epizode kalbinome Dr. Dalią Bagdžiūnaitę. Dr. Bagdžiūnaitė tyrimų sritis - sprendimų neuromokslai ir jų pritaikymas marketinge bei tiriant kompulsinį pirkimą. Dr. Bagdžiūnaitė 2018 metais mokslų daktarės laipsnį įgyjo Kopenhagos Verslo mokykloje. Jos tyrimai buvo pristatomi tokiose konferencijose kaip Pasaulio Neuromarketingo forume 2015 bei LOGIN Lietuva 2014. Šiuo metu Dr. Bagdžiūnaitė perėjo iš akademinės terpės į viešajį sektorių kur dirba kaip projektų vadove Vyriausybės strateginės analizės centre kur ieškomi neįprasti sprendimai į viešojo sektoriaus problemas iš elgsenos tyrimų perspektyvos. Šiame epizode išgirsite apie tai kas paskatino Dr. Dalią Bagdžiūnaitę domėtis sprendimų neuromokslais, kokią tyrimų metodologiją naudoja sprendimų neuromokslus tiriantys mokslininkai ir kaip Dr. Bagdžiūnaitė tyrė kompulsyvų pirkimą. “Ryto Neurosuktinis su Matu” tai trumpa, 45 minučių, pokalbių serija su Lietuvos profesionalais dirbančiais su smegenimis susijųsį darbą. Pagrindinis šių pokalbių tikslas - susipažinti kas kalbinamus profesionalus privedė prie darbo su smegenimis, kokiais tyrimais jie užsiima dabar, ir kokią neuromokslų ateitį Lietuvoje jie įsivaizduoja. Tikslinė “Neurosuktinio” auditorija - žmonės jau šiek tiek susipažinę su INA ir neuromokslai, tačiau niekada nesimokę to kaip akademinio dalyko.

Antrajame “Ryto Neurosuktinio su Matu” epizode kalbinome Prof. Ramunę Grikšienę. Prof. R. Grikšienė yra Vilniaus universiteto profesorė dirbanti neurobiologijos ir biofizikos katedroje. Pagrindinė jos tyrimų srytis - lytinių hormonų ir hormoninių kontraceptikų poveikis moterų smegenims. Prof. Grikšienė yra labai svarbi neuromokslų bendruomenės dalis (ji yra Lietuvos Neuromokslų Asociacijos valdybos narė), o jos tyrimai yra išleidžiami prestižiniuose “Nature Scientific Reports” žurnaluose. Šiame epizode išgirsite apie tai kokį poveikį moterų smegenim turi hormoninė kontracepcija, kodėl verta studijuoti skirtumus tarp vyrų ir moterų smegenų, bei kodėl moterys dažniau serga depresija nei vyrai. “Ryto Neurosuktinis su Matu” tai trumpa, 45 minučių, pokalbių serija su Lietuvos profesionalais dirbančiais su smegenimis susijųsį darbą. Pagrindinis šių pokalbių tikslas - susipažinti kas kalbinamus profesionalus privedė prie darbo su smegenimis, kokiais tyrimais jie užsiima dabar, ir kokią neuromokslų ateitį Lietuvoje jie įsivaizduoja. Tikslinė “Neurosuktinio” auditorija - žmonės jau šiek tiek susipažinę su INA ir neuromokslai, tačiau niekada nesimokę to kaip akademinio dalyko.

Pirmoje laidoje kalbiname Dr. Doc. Robertą Badarą. Dr. R. Badaras turi gydytojo klinikinio toksikologo, gydytojo anesteziologo reanimatologo licencijas, taip pat visuomenės sveikatos priežiūros specialisto licenciją verstis privalomuoju mokymu apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Jis yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas kur 2014 metais laimėjo rektoriaus skirtą premiją kaip geriausias tų metų Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dėstytojas. 2016 metais Dr. Badaras įgyjo habilituoto mokslų daktaro laipsnį. Šiame epizode išgirsite apie tai kas paskatino Dr. R. Badarą domėtis nuodais, kaip yra gydomas apsinuodijimas nerviniu agentu “Novichok” ir skirtingus projektus ties kuriais Dr. Badaras dirba. “Ryto Neurosuktinis su Matu” tai trumpa, 45 minučių, pokalbių serija su Lietuvos profesionalais dirbančiais su smegenimis susijųsį darbą. Pagrindinis šių pokalbių tikslas - susipažinti kas kalbinamus profesionalus privedė prie darbo su smegenimis, kokiais tyrimais jie užsiima dabar, ir kokią neuromokslų ateitį Lietuvoje jie įsivaizduoja. Tikslinė “Neurosuktinio” auditorija - žmonės jau šiek tiek susipažinę su INA ir neuromokslai, tačiau niekada nesimokę to kaip akademinio dalyko.