DUK(dažniausiai užduodami klausimai) apie atminties kavinę.

Kas yra demencija? 

Demencija – tai lėtinis progresuojantis sindromas (simptomų visuma), pasireiškiantis kognityvinių funkcijų pablogėjimu, kuris reikšmingai blogina gyvenimo kokybę. 

NL: demencija: tai simptomų visuma, kai smegenys nebegali tinkamai apdoroti informacijos dėl ko reikšmingai pablogėja gyvenimo kokybė.

Ar sergant demencija pasireiškia tik atminties sutrikimas? 

Ne. Demencija – tai simptomų visuma, kurios metu sutrinka kelios kognityvinės (pazintines???) funkcijos – atmintis, kalba, orientavimasis aplinkoje, dėmesio išlaikymas, apsitarnavimas kasdieninėje buityje. Esant šiam sindromui sutrinka mažiausiai dvi pažinimo funkcijos ir sutrikdoma kasdieninė veikla.

Kokie demencijos rizikos veiksniai, ar galima jų išvengti?

 Įvairių tyrimų duomenimis aprašoma keletas rizikos veiksnių, kuriuos galima kontroliuoti: rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, menkas išsilavinimas, socialinė atskirtis, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas. 

Ką daryti, jeigu artimajam įtariu demenciją?

Kuo anksčiau kreiptis į šeimos gydytoją, kuris Jus nukreips gydytojo specialisto (neurologo, geriatro, psichiatro) konsultacijai. Ankstyva  diagnostika, priežasties nustatymas ir skirtas gydymas ir nemedikamentines priemones gali palengvinti ligos simptomus, lėtinti ligos progresavimą. 

Ar padidėjęs užmaršumas – tai jau demencija? 

Ne,  tačiau jeigu atminties sutrikimas trikdo kasdieninei veiklai ir/arba pasireiškia su kitais simptomais (pvz.dezorientacija, kalbos sutrikimai ir pan.) reikėtų atlikti išsamesnius tyrimus. 

Ar demencija yra normalus senėjimo procesas?

Ne. Esant normaliam senėjimo procesui  žmogus gali  sunkiau įsiminti naują informaciją, tačiau nesutrinka jo kasdieninė veikla, o atliekant  pažinimo funkcijas įvertinančius testus nestebima patologinių sutrikimų. 

Kokie skirtumai tarp Alzheimerio ligos ir demencijos? 

Alzheimerio liga yra viena iš demencijos formų. Asmuo turintis demenciją nebūtinai serga Alzheimerio liga, turi būti ištirtos visos galimos demencijos priežastys: pvz. kraujagyslinės kilmės demencija po persirgto išeminio insulto, metabolinės priežastys ir kt. 

Kokios yra kitos  demencijos formos? 

Be Alzheimerio ligos dar yra paplitusi kraujagysline, frontotemporaline, Lewy-body, parkinsono, Korsakovo, Creutzfeldt-Jakob demencija.

Ar Alzheimerio liga paveldima?

Yra aprašomi tam tikri genai (pvz. APOE-4), susiję su Alzheimerio ligos paveldimumu, bet tai sudaro tik mažą dalį šios ligos atvejų. 

Kaip galima sumažinti riziką susirgti Alzheimerio liga?

Nėra konkretaus vaisto, kuris padėtų išvengti Alzheimerio ligos. Tačiau galimos kitos nemedikamentinės priemonės, kurios padėtų sumažinti riziką susirgti: mitybos korekcija (pvz. viduržemio jūros dieta), fizinis aktyvumas, aktyvi socialinė veikla, hobiai.

Ar demencija suserga tik senyvo amžiaus žmonės?

Ne, tyrimų duomenimis apie 7 proc. asmenų demencija gali pasireikšti iki 65 m. amžiaus, tuomet ji vadinama jaunesniame amžiuje prasidėjusia demencija, tačiau vyresniame amžiuje (nuo 65 m.) šios ligos rizika didėja. 

Kokie pirmieji Alzheimerio ligos simptomai?

Trumpalaikės atminties sutrikimas, nesiorientavimas erdvėje, daiktų palikimas neįprastose ne jiems skirtose vietose.  Svarbu paminėti, kad tai trikdo kasdieninę veiklą. 

 

Kaip diagnozuojama Alzheimerio liga?

Šiai ligai diagnozuoti, taip pat ir diferencijuoti nuo kitų galimų demencijos formų, atliekami specialūs kognityvines funkcijas vertinantys testai, galvos smegenų vaizdiniai tyrimai, biocheminiai kraujo tyrimai. Ypač svarbi diagnostikos dalis – anamnezė, kuri gali būti surinkta iš artimųjų – šeimos narių. 

Ar normalu, kad sergantis Alzheimerio liga asmuo kartais tampa agresyvus, neatpažįsta artimųjų?

Sergantiems šia liga, ypač vėlesnėse jos stadijose, pasireiškia asmenybės sutrikimo simptomai - asmuo negeba atpažinti savo šeimos narių, gali nekontroliuoti emocijų, tampa įtarūs. 

Ar Alzheimerio liga gydoma vaistais?

Alzheimerio ligai kontroliuoti (ypač ankstyvose jos stadijose) siekiant kuo ilgiau išlaikyti paciento savarankiškumą, gali buti skiriami medikamentai, tačiau jų efektas yra ribotas.  Be to, gali pasireikšti salutiniai poveikiai. 

Ar susirgęs Alzheimerio liga galiu gyventi pilnavertį ir kokybišką gyvenimą? 

Taip, skiriant medikamentinį gydymą bei kitas nemedikamentines priemones, kartais galima sulėtinti simptomų progresavimą ir ilgesnį laiką išlaikyti sergančiojo savarankiškumą kasdieninėje buityje. Tai ypač veiksminga, kai liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. 

Ar Alzheimerio liga yra psichinė liga ir gydoma tik  psichiatrų? 

Ne, Alzheimerio liga vystosi dėl smegenyse besikaupiančių beta amiloido plokštelių, kurios ir sutrikdo smegenų funkcijas, tačiau ligai progresuojant sergančiajam gali atsirasti elgesio sutrikimų. 

Ar Lietuvoje yra specialūs slaugos namai, pritaikyti Alzheimerio liga sergantiems pacientams? 

Ne, Lietuvoje nėra specialių slaugos ligoninių/įstaigų, teikiančių pagalbą bei slaugą tik Alzheimerio liga sergantiems asmenims.

Ar demencija sergantis asmuo gali vairuoti automobilį?  

Asmenims sergantiems visų etiologijų demencijomis (pagal Tarptautinė ligų klasifikaciją kodai F00-03), vairuoti yra draudžiama. 

Ar vaistus, skiriamus Alzheimerio ligos gydymui,  gali išrašyti tik neurologas?

 

Ne, medikamentus (donepezilį ir memantiną)  gali skirti neurologas, psichiatras, geriatras, vidaus ligų gydytojas, šeimos gydytojas.

 

Ar geriau sergantįjį Alzheimerio liga slaugyti namuose ar slaugos namuose?

 

Sergantiesiems Alzheimerio liga sunku prisitaikyti prie naujos aplinkos, tai jiems sukelia nerimą, dėl ko gali dar labiau pablogėti kognityvinės (pažintinės) funkcijos. Sprendimas turėtų būti priimtas individualiai, pasitarus su gydančiu gydytoju.